pūsti

pūsti
pū̃sti, pùčia, pū̃tė; H, R, I 1. intr. SD285, 396, H163, R19, K eiti (apie vėją), dvelkti: Diena buvo ūkanota, nuo laukų pūtė silpnas vėjas J.Marc. Vėjis gausiai pùčia J. Pūtė pūtė šiaurusis vėjelis, barė barė mane motynėlė JD288. Pūtė vėjelis, pūtė šiaurūnelis, linguoj žalios rūtelės ir lelijelės StnD11. Pučiant žiemių vėjui, oras atšąla J.Jabl. Pūtė vėjas rytys, pūtė vėjas pietys Pg. Ir pučiant šaltai šiaurei, vanduo pavirsta ledu BBSir43,22. Neklausyk, mergele, vėjelių putančių JD402. Neklausyki, bernužėli, vėjelio pučiamo JD465. Išeisiu an lauko, an kalnelio aukšto, pažiūrėsiu padabosiu, iš kur vėjas pučia LTR(Dkk). Pū̃tė vėjas per girelę, lenkė aržuolo šakas Plv. Pū̃skie, vėjeli, per Nemunėlį, aš eisiu pas tėvužėlį (d.) Smn. Kad vėjas pùta, išvėtom rugius Mžk. Ažu namo stok, kad vėjas nepū̃stum Pb. Pėdpusėmis langą užstatyk, kad vėjis nepū̃stų J. Vėjui pùčiant, malūnas suksis KI48. Nepūskit, vėjužiai, neūžkit, medužiai RD129. Vėjelis pūtė, svirnelis ūžė NS337. Tada tu davei tavam vėjui pūsti, bei marios juos apdengė, bei anys nuejo gruntopi kaip švinas didžiuosa vandinysa BB2Moz15,10. Jei per mykolines pučia pietų vėjas, tai bus šilta žiema, o jei pučia žiemių vėjas – šalta žiema LTR(Šil). Koks Velykų rykmetį vė[ja]s pùta, toks par visą metą pū̃s Lkv. | A, kaip smagiai šilumikė pùčia, kaip gerai pasišildyt! Rs. Gerai padarytas pečelis, su daug liuktų, iš visų šonų šiltai pùčia Vlk. Aždaryk duris – tiesiai dantỹs pùčia Kp. Aždaryk duris, mat langas pučia J.Jabl. ^ Kur vėjas pùčia, te ir medžiai linksta Trgn. Kaip lendrė – kur vė[ja]s puta, ten linksta LTR(Krž). Neturtingam vis vėjas į akis pùčia Vrb. 2. tr. judinti, stumti, varyti, nešti (apie vėją): Vėjas pučia sniegą į akis I.Simon. Dulkes nuo stalo pū̃sti KI3. Pū̃tė ir pū̃tė sniegus iš viršaus Lz. Pū̃tė vėjas, pū̃tė vėjas ąžuolą, ąžuolėlį (d.) Vrn. Šiaurus vėjas mane pū̃tė, iš šaknelių mane vertė (d.) Plm. Vėjas pūtė laivelį, ledai laužė irklelį VD5. Plaukeliai mano, mano geltoniejai, vėjužio pučiamíejai, vėjužio blaškomiejai LB62. Mano plaukeliai, o geltonieji, nesiskirstyste, vėjo pučiami R178. Atskalas, atskilęs, atplyšęs nuo medžio, birbia, nuo vėjo pùčiamas J. Iš kur turtus ėmei? Ar aitvarai nešė, ar vėsulai pūtė? V.Krėv. Išnyko kaip dūmas, vėjo pūstas Rz. | prk.: Vaikiukus, rodos, kas pūste prie jų (mergaičių) supūtė Žem.džiovinti (apie vėją): Tegu pùčia da vėjas tąs vilnas Jrb. Išnešk siūlus, tegul vėjas pùčia Gdr. Kelkis, sesute, kelkis, jaunoji, seniai vėjelis pùčia nuo rūtelių raselę JD464.erzinti, graužti, žeisti, gairinti (apie vėją): Vėjužis pūtė skaisčius veidelius JD503. Ko raudoni veidužiai, ko raudoni skruosteliai? Ar vėjo pūsti, ar lietaus lyti, ar šalnelės šalnoti? JD463. Vėjužio pūsta – baltai raudona – patikau ir berneliui LB44. Vėjo pučiama – balta raudona, žmonių kalbama – dar raudonesnė DvD278. Sakeis, mergele, kad neverkusi. Ko veidelis raudonas? – Per lauką eitas, vėjelio pūstas, to raudonas veidelis J.Jabl. 3. tr., intr. SD40 leisti, varyti, išduoti oro srovę: Jis užsirūkė ir, nervingai pūsdamas dūmus, pasislėpė visas juose J.Dov. Daugėla pučia pypkės dūmą E.Miež. Pūsk orą [iš burnos] Grž. Nepū̃sk tu man ir kvapo tabokos, nusigręžk Ob. A tave nèpučia bulius (pūsdamas baido)? Gs. Karvė vieniuolektą žolę puta (turi 11 metų) Šts. Vaikai klausė, nosims pūtė, ką jiems sako jų bobutė O. | Pučiamieji priebalsiai . | prk.: Jūs tik pučiat žodžius CII196. ^ Ką pūsi prieš vėją B. Dumplės yr naudingas daikts į kaminą pū̃sti, bet prieš vėjus pū̃st dar jos niekados nederėjo K.Donel. Ūtarija, kai lazdon pùčia Švnč. Eina meška baubdama, baltą pusnį pūsdama (girnos mala) LTR. Kas bėga be kojų, kas pučia be lūpų? (vėjas) LTR(Krp). Raudonas seniukas dvasią pučia (dūmtraukis) Pnd.
pūstinaĩ adv.: Pūsk akuotą pūstinai, jei nupūsi, prastas dalgis Ggr.sunkiai, pailsus kvėpuoti: Jau kiek metų pùta pùta, kiek dar prasitęs! Rdn. Ateina sušilęs, pūsdamas Krš. Tekiniai grimzdo į smiltis, kartkartėmis kumelė pristodavo ir pūtė, kinknodama galvą LzP. Smarkiai jojo, dabar arklys pùčia Šlv.sunkiai eiti: Putù putù visur su lazdele Krš.leidžiant oro srovę, vėsinti ar šildyti: Pūtėme grumbančias rankas . ^ Kas nudegė liežuvį karštu, tai ir šaltą pučia LTR(Nm). Pirma nepūtei nė šilto, dabar ir šaltas prisiėjo pūsti PPr405. Išdegęs burną kopūstais, ir pro daržą eidamas, pučia LTR. Žmogus kruti vargsti ir vis večerioj bulbas puti Prng.leidžiant oro srovę gesinti: Aš par naktį lempą nèpučiu, deginu Nmk. Reikia lempa pū̃sti – pro langą šviesu Ėr.leidžiant, varant oro srovę įžiebti, užkurti: Tai tu neskelsi ankstų rytelį, tai tu nepūsi kaitrios ugnelės LTR(Lp). Te nedėguliuką kokį inmyga, tai, būdavo, pùčia pùčia ir balanelę kokią ažudega Smal. Kad pùta, ugnį padaro Rmč. Temsta, lietus barbena į langų stiklus, o stiklai juodi, dar nepučia viduj žiburio J.Balt. Da anksti pū̃st žiburys Ds. Pūskit, vaikai, žiburį – tamsu! Sv.
4. tr., intr. SD53, CII228 leidžiant oro srovę dūduoti, griežti: Tas yra dar stebuklingu, jog, pagal jo pasakojimo, motriškosios į trūbus pūtusios, o vyriškieji dainiavusys DIX–Xpsl. Vieni į tus trimičius pūtusys, o kiti dainiavusys atlieptinai S.Dauk. Mosėdy, bažnyčioj, pamatęs vamzdžius, klernetomis vadinamus, išmoko pūsti kaipo vien reikiant M.Valanč. Senukas piemeniui davė dūdelę ir liepė su ja pūsti LTR(Šn). Nebejaunas, ale da pùčia dūdą Slm. Treti metai, kaip penki vyrai vieną dūdą pučia BsMtII218. Žileiką burnoj insdėjęs, pū̃sdavo Dsn. Pučiamųjų orkestras MuzŽ. Kur dambruo[ja] dambrelės nepučiamos JD1203. Pučiamas muzikos instrumentas Š. Pučiamųjų kvintetas sp. | Maršą pū̃sti KII46. ^ Į trūbą nepūtęs, pieną negausi D167 psl. Ką čia pūsi, kad nebirbia LTR.refl. rungtyniauti tokiu būdu dūduojant: Einam pūsties – katras išpūsma didesnį balsą [su trūbais] Rt. 5. intr. šnek. miegoti: Knarkia, pučia kaip negyvas – nors išmeisinėk, niekaip nepabunda Žem Neprikėliau, must, ans dar tebeputa Vvr. Kad pùčia, net sienos dreba Al. Teip gardžiai pučia Ėr. Smagiai pūteĩ, brolyti, jau pusryčiai, o tu dar tik iš lovos Brt. Ale tai pùčia, turbūt labai pailsęs! . Aš tik į lovą ir pučiù Gs. Pavalgys ir vėl pùčia Ds. Pùčiam, kol išaušta Ktk. Sekmadienį pūčiaũ iki pat pietų Bgt. Iš peklos imasi tas miegas: pùčia ir pùčia visą dieną Kvr. ^ Tinginys ir rugiapjūtėj pùčia Vžns. 6. tr. leidžiant oro srovę, formuoti, gaminti: Stiklą pū̃sti K. Tai buvo kaip iš stiklo pūstos lėlės I.Simon.leidžiant oro srovę, dengti paviršių plonu sluoksniu: Žirgužėlis juodbėrėlis, auksu pūstas balnužėlis JV545. Auksu pū̃sti Kv. Auksu pūstosioms kilpelėms žirgeliui balnoti KlpD34. Duosiu ... auksu pūstą šilkų juostą žirgeliui žaboti KlvD230. 7. tr. daryti iškilų, išgaubtą, platų, storą: Pùta žandus vis tiek, kad i po dumblus plaukiodamas Pln. Daug negerk, [v]anduo vidurius pùčia Klt. Kai prisiryji šitų žolienių, tai tik vidurius pùčia ir daugiau nieko PnmR. Žirniai pilvą pùčia KI244. Pinant varžą, nereikia labai pū̃st, ir bus gerai Vlk. | Duona ją pučia . | refl. Plv; R77, Sut: Pilvas pùčias OG41. Net šonai pùčiasi – toki pietūs Kt. Mana krūtinė pūtėsi kaip jūra B.Sruog. Miltų tas kepalas pūsdamasis daugiau neįgauna J.Jabl. Visuomet pjauk [gyvulį] jaunam mėnesy, tuomet mėsa bus skalsesnė, puodan įdėta, pūsis ir bus minkšta LTR(Kp). Liuciaus dantyse žemės ėmė augti, pūstis, jam dantis plėšti LMD(Slm). Puties kaip puta, ar putmenių prikimštas? M. Kad putas vanduo, struogos randas jūro[je] Plng. Tada uogos pradeda pūstis LTR(Mrj). Žinai, kad keli ką, juk putíes, tai gal i trūkt plėvė Jrb. Tas krepšiukas in vietą sudegimo (užuot ėmęs ir sudegęs) pradėjo pūstis BsPIV23.sproginti, versti: Akis pū̃sti NdŽ.šiaušti: Kano pūsti plaukai? Kraičvežių pūsti plaukai JV952.kelti, lanku riesti: Karvė ėda, ale lyg kaži ko vis uodegą pùčia Jrb. 8. tr. prk. teikti per didelę reikšmę, didinti, perdėti: Račys lipdė pūstus pranešimus apie „didžiulį pasisekimą“ . Tą dalyką jie labai pùčia . 9. refl. I didžiuotis, keltis: Kad Vilius moka pūstis, ji žino jau iš seniau I.Simon. Tu čia mums per daug nesipūsk, vyruti, ir dėkok Aukščiausiajam už visas gėrybes J.Balč. Negi be reikalo pūskies, bet, doveną gavęs, juoba nusižemink M.Valanč. Žiūrėk, kaip drąsiai pučiasi iškilęs pilietis V.Kudir. Ko jis pùčiasi prieš mus lyg koks ponas Alk. Puties gu dar prieš žmones mano, jog nenori jų išleist Ch2Moz9,17. Kogi teip pradėjai pū̃stis? Dbk. Pūstis negražu, reikia su visais šnekėti Auk. Ji baisiai pū̃tės, ka jauna buvo, taip ir paliko viena (neištekėjo) Jnš. Grobstė čia aną [vaikiai], grobstė, o ta ka pū̃tės! Krš. Tikrai iš to visa, kuo žmogus pučiasi, nuvilkusi VoL72. Pučiasi ponas, pučiasi ir žmogus PPr83. Kaip penkių pilių ponas pučiasi LTR(Šll). Kuo labiau glosto, tuo labiau pučiasi PPr266. Pučiasi lyg katė glostoma Mrk. Ir višta pučiasi, savo gūžtoj tupėdama PPr143. Pùčias kaip gaidys ant mėšlyno Sb. Pùtas kaip varlė pryš dalgį Varn. Putas kaip ežys VP39. Ir pučias kaip ožka, į turgų vedama LTR(Jrb). Pučias kap žąsinas prieš lapę Mrk. Galo su galu nesuduria, o kaip erkė pučiasi KrvP(Dbg). 10. intr. R314 pykti. | refl.; R314. 11. intr. šnek. greitai bėgti: Kad pùčia, net vyža ugnį skelia Ds. Kad pū̃tė, tai pū̃tė – vienas į vieną pusę, kitas į kitą! Lnkv. Pū̃sk greičiau į miestą! Rs. Išsigandusi girtuoklio, mergina kad pū̃tė į kiemą Mrj. Alkanas, tai kap vėjas pùčia namo Vrnv.greitai augti: Kviečiai kad pùčia, tai pùčia Kt.
◊ ant vė́jo pū̃sti veltui eikvoti: Perka nėkus, piningus tik pùta an vė́jo Krš.
arãbą (arabùs) pū̃sti Trk mulkinti: Nepū̃sk arãbų – aš ne mažas vaikas, suprantu, ko tu nori Lkč.
dūdàs pū̃sti garsiai verkti, raudoti: Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti Vnž.
dū̃dą pū̃sti po velė́nos mirti: Trukt sustabdė [mašiną], tai išlikau gyva, o būčiau po velė́nos dū̃dą pū̃tusi Krš.
į ãkį (į uõstą) pū̃sti Jnš, Vdk miegoti: Kaip atsiguliau po pusryčio, ligi šiol pūčiau į akį Žem. Pusę dienos pūčiáu į ãkį kai didelė Pgr. Pùta į uõstą lig dvylektos Krš.
į aũsį pū̃sti kalbėti: Truputį lukterėjusi, kinknodama savo įmantriai sušukuotą galvą, pūtė tylomis Mineikienei Irena į ausį Pt.
į dūdàs pū̃sti plačiai šnekėti, skleisti paskalas: Ko žmonės neprišneka. Buvo pradėję į dūdas pūsti, kad ir manasis per brolį ant duonos medų tepa J.Marc.
[į] (kieno) dū̃dą pū̃sti pataikauti: Nuo pat pirmos dienos ėmė jo dūdą pūsti J.Paukš. Tačiau ne jis vienas pūtė į dvarininkų dūdą .
į gálvą pū̃sti nuteikti, prišnekėti: Jie tau pučia galvon, mala liežuviais, o patys, nebijok, nagų nekiša sp.
×į rū̃rą (į šikìnę Ad) pū̃sti Ėr vlg. pataikauti: Pū̃skit jūs jam į rū̃rą, kiek noriat, aš jam nepū̃siu Ar.
į úodegą (į sùbinę Šts) pū̃sk vlg. dingo, nebėra: Pūsk į uodegą silkei – nebėr Šts.
kaip (it) gróbą (į gróbą, dū̃dą, į dū̃dą, pū̃slę, žárną) pū̃tęs nieko nepešęs: Jis eina kaip grobą pūtęs, t. y. nieko negavo, ko prašė J. Išvažiavo kaip grobą pūtę Žem. Pagalop 1710 metūse marams kilus, giedotojai paliko it grobą pūtusys be jokios maitnasties M.Valanč. Išejo kaip į grobą pūtusi (nusiminusi) Lkv. Ka toks mandrus, i parejo gróbą pū̃tęs: ne arklių negavo, ne velnio Trk. Parejo kaip į dūdą pūtęs Krž. Kaip pūslę pūtęs NžR. Eina kaip žarną pūtęs LTR(Btg). Ir teip sugrįžo namon kaip dūdą pūtę BsPII147.
kẽterą pū̃sti didžiuotis: Varlė (apie mažą vaiką) dar kẽterą pùčia! Str.
kitì vė́jai (naujà dvasià) pùčia pasikeitė laikai, kilo naujos idėjos: O kai rytų paelbio žemės ūkio darbininkai bus su mumis, tuoj ir visoje Vokietijoje ims pūsti kiti vėjai . Šiandien jau ir gimnazijose ėmė pūsti nauja dvasė A1884,380.
mìglą (miglàs Žal, bur̃bulus, dū́mus) [į akìs (ãkį)] pū̃sti Vkš meluoti: Nepū̃sk mìglą į ãkį Šv. Ko dūmus puti į akis, sakyk teisybę . Nereik burbulų̃ ant akìs pū̃st! Ps.
nė̃ vė́jas nèpūtė niekas nežinojo: O kaip gerai buvo mano sugalvota, nė vėjas būtų nepūtęs Žem. Ji taip man priduos [grūdus], jog nė vėjas nepūs Žem. Nė̃ vėjẽlis nèpūtė, ka atvažiuosi Krš.
nei pū̃sti, nei áušinti (vėdìnti) Slnt; LTR(Plt) nieko gera, nieko nebus: Su juo nei pūsti, nei aušinti LTR(Krtn). Su tuo pagyra kalbėdamos, nei pūsk, nei aušink Brs. Iš to sūnaus muno nei pū̃sk, nei vėdìnk Trkn.
nósį pū̃sti didžiuotis, šnairuoti: Eidamas pro šalį, nósį pùta Žlp.
óžius pū̃sti didžiuotis: Dar parškojė, o jau óžius pùčia Klvr.
per bar̃zdą pū̃sti Kl miegoti.
per ūsùs pū̃sti
1. būti išdidžiam, puikuotis: Tik pùčia par ū̃sais – baisus ministras Klt.
2. nieko nepadaryti: Pavogė kumelę, kur berasi, pū̃sk par ūsùs Varn.
per velė́ną pū̃sti Šv, Užv, Tl mirti: Jaunesni už muni jau pùta par velė́ną Krš.
sàvo dū̃dą pū̃sti savaip kalbėti, elgtis: Kiekvienas savo dūdą pučia PPr96. Kaip atėjo – kožnas sàvo dū̃dą pùčia Žml.
sàvo pū̃sti; BM85, LTR(Šmn) savaip kalbėti, elgtis: Visi ir juokias, ė ana vis tiek savo pučia Sdk.
ū̃są pū̃sti Skr būti išdidžiam, puikuotis: Kaip bajoriškai ūsą pūtė Krukelių seniokas, veždamas vyskupą! P.Cvir. Mano vyras ūsą pučia ir ant šalies laiko mučę JD19.
vė́jo pùčiamas
1. Alks labai silpnas: Gi vaikščioju vė́jo pučiamà Mrj.
2. Ėr prastas, menkas, niekam tikęs: Jo karvės – vė́jo pùčiamos Plv. Vė́jo nepučiamà galva (gera, daug įsimenanti) .
[į] víeną dū̃dą pū̃sti Ms, Lkč sutarti, eiti iš vieno: Anie daba į víeną dū̃dą pùta Krž. Anys dabar vienõn dūdõn pùčia su jais Ds. Jie visi víeną dū̃dą pùčia Skr.
visų̃ vė́jų pùčiamas visur blaškomas, neturintis tvirto pagrindo: Jei taip gyvensite, visų vėjų pučiami būsite J.Jabl.
\ pūsti; antpūsti; apipūsti; atpūsti; dapūsti dapučia dapūtė; įpūsti; išpūsti; nupūsti nupučia nupūtė; papūsti; parpūsti; perpūsti; prapūsti; pripūsti; razpūsti; supūsti; užpūsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • puşti — PUŞTI, puşti, s.m. (fam.) Băiat tânăr, băieţaş, copil; copil ştrengar. – cf. tc. p u ş t desfrânat . Trimis de RACAI, 22.11.2003. Sursa: DEX 98  PUŞTI s. pici, prichindel, ţânc, (reg.) pricolici, (fam.) zgâmboi, (fig.) năpârstoc. (Un puşti de… …   Dicționar Român

  • pusti — pùsti vksm. Kárvės nuo dobilų̃ puñta …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Pusti — Cette page d’homonymie répertorie les différents sujets et articles partageant un même nom. Pusti est un toponyme qui peut désigner : Pusti, une île de Croatie ; Pusti, une localité de Croatie située dans la municipalité de Svetvinčenat …   Wikipédia en Français

  • puşti — s. m., art. púştiul; pl. puşti …   Romanian orthography

  • pusti — pùsti, puñta, pùto 1. intr. SD229, R, N, K, J, Jn, Yl, Lkv tinti, brinkti: Ateisiąs laikas, kada nebebūsią niekur pasaulyje ... nuo apsirijimo puntančių ir svaigstančių turtinguočių LzP. Ten vargšo šeimyna karštinėmis serga ir iš bado punta rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • püşti — is. <fars.> köhn. Oturub söykənmək üçün divara dayadılan döşək. <Səkinə xanım:> Gülsəba, yerə bir döşək sal, dalısına bir püşti qoy. M. F. A.. Tut ağacının altında zərif Kaşan xalçaları salınmış, məxmər döşəkçələr, ipək püştilər,… …   Azərbaycan dilinin izahlı lüğəti

  • Pusti (Svetvinčenat) — Pour les articles homonymes, voir Pusti. Pusti Pays  Croatie Comitat …   Wikipédia en Français

  • Pusti Lisac — Sp Pùsti Lisacas Ap Пусти Лисац/Pusti Lisac L k. Juodkalnijoje …   Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė

  • Pusti Lisacas — Sp Pùsti Lisacas Ap Пусти Лисац/Pusti Lisac L k. Juodkalnijoje …   Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė

  • pūsti — pū̃sti vksm. Šiañdien pùčia stiprùs vėjas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”